Kas dieną visų dalyvių nueinamų žingsnių suma ir vidurkis
Dalyvių emocinę būklę atspindinti mozaika
Procentinė treniruotėse apsilankiusių dalyvių dalis
Kelios zarasiškės į projekto treniruotes užsirašė jausdamos ūmų kelių ir apatinės nugaros dalies skausmą. Įvertinta galima tolimesnio uždegimo rizika, judesiai apatinėse galūnėse, skausmingumas lankstant, palpuojant sąnarius, paaiškintos reabilitacinės priemonės, kaip reiktų toliau elgtis, norint dar labiau sau nepakenkti.
Taip pat apžiūrėta pora dalyvių, turinčių atitinkamai judesių apribojimus po krūtų onkologinės ligos operacinio gydymo ir išreikštos stuburo kanalo stenozės. Įvertintos aktyvios judesių amplitudės, paaiškinti galimi apribojimai sportuojant, tolimesnio medicininio sekimo svarba.
Atlikus KMI vertinimą, mažiausias įvertis siekė 21,34, o didžiausias – 30,98.
Vertindamos patiriamą šlapimo nelaikymą dešimtbalėje sistemoje, kelios dalyvės problemą įvertino 4 balais.
Rufjė testas pasirodė naudingas, vertinant rečiau sportuojančių moterų atsigavimą po fizinio krūvio. Pastebėtas ir +4 d./min įvertis.
Pagal HAD skalę vyrauja normali psichoemocinė būklė, tik kelioms dalyvėms pasireiškia lengvi nerimo simptomai. Mažiausias asmeninis nuotaikos įvertis – 5, t. y. šiai dalyvei būdingi vidutinio sunkumo nerimo simptomai.
Tarp vartojamų medikamentų vyrauja antihipertenziniai vaistai, taip pat tiroksinas, metforminas, kontraceptinės priemonės.
Atlikti testai parodė, kad visų dalyvių stabilumas patenkinamas treniruotėms toliau tęsti.
Teigiamų rezultatų minibatutų treniruotės ir individualūs pratimai davė ir Zarasuose.
Labiausiai gerąja prasme nustebino moteris po krūtų onkologinės ligos operacinio gydymo ir su išreikšta stuburo kanalo stenoze. Ši dalyvė – ne tik viena daugiausiai pažengusių projekte, bet ir tikra geros nuotaikos skleidėja sau bei kitoms moterims. Puikiai asmeniškai prisitaikiusi prie treniruočių, ji ženkliai pagerino savo stabilumą (50% nuo pradinės vertės) bei Rufje testo rezultatus (iš tarpinio tarp blogo ir patenkinamo – į gerą).
68% dalyvių, jautusių skausmą, teigia pajutusios pagerėjimą: skausmas sumažėjo bent 2 balais dešimtbalėje sistemoje nuo 0 iki 10-ties.
HAD klausimyno rodikliai pagerėjo, neliko dalyvių, jaučiančių vidutinio ar didelio laipsnio nerimo bei depresijos simptomus. Dalyvių, sergančių arterine hipertenzija, sistolinis kraujospūdis vidutiniškai sumažėjo tarp 3 ir 5 mmHg.
Zarasuose užfiksuotas mažiausias dalyvių, patiriančių tam tikro pobūdžio skausmą, kiekis. Tarp ūmių skausmų – peties ir kelių skausmas; stebėtas nežymus kelių skausmo pagerėjimas (pagal VAS skausmo skalę nuo 4 iki 2 balų dešimtbalėje sistemoje).
Taip pat džiugu matyti, kad Zarasuose pradiniai nuotaikos įverčiai buvo aukščiausi tarp visų regionų – pirminio HAD klausimyno duomenimis, Zarasams atitenka antra vieta. Tai, žinoma, natūraliai sąlygojo ir mažiausią nuotaikos įverčių pokytį (daugiau nei pusei dalyvių nuotaikos įvertis padidėjo 1–1,5 balo).
Zarasuose pradiniai nuotaikos įverčiai buvo aukščiausi tarp visų regionų – pirminio HAD klausimyno duomenimis, Zarasams atitenka antra vieta.
Kalbant apie kardiovaskulinę sistemą, pastebėta, kad didesnė dalis dalyvių turi hipotenziją (žemą kraujo spaudimą). Šioms dalyvėms paaiškinta apie kofeino naudą, pavojus, dozavimą prieš treniruotes ir kasdienybėje.
Vertinant Rufje testavimo dinamiką, pastebėta, kad vidutiniškai rezultatai pagerėjo per –2 d/min. Stabilumo rezultatai – pagerėję 30 %, tačiau tarp dalyvių pasiskirstę labai netolygiai. Keleto dalyvių stabilumo įverčiai išliko nepakitę. Manytina, kad tam galėjo turėti įtakos skirtingas dalyvių pradinis treniruotumas.
Zarasų sportininkių antrinę medicininę apžiūrą neigiamai paveikė susidaręs gausus sirgimas ūminėmis respiratorinėmis infekcijomis. Dėl susidariusios epidemiologinės situacijos dalis dalyvių antrąjį kartą konsultuotos nuotoliniu būdu. Vertinant su pirmąja konsultacija, kliniškai ir HAD testų pagalba, stebėti geriausi nuotaikų įverčiai tarp regionų. Sportininkių teigimu pasirinkimas sportuoti labai padėjo kovoti su žiemą kylančiomis neigiamomis mintimis. Vertinant dinamikoje stebima pagerėjusi atsistatymo funkcija, ŠSD. Rufje testo rezultatai pagerėjo vidutiniškai per -3d/min; ŠSD sumažėjo nuo 74k/min iki 72k/min. Stabilumo rezultatai dalyvavusių antroje konsultacijoje gyvai pagerėjo 25%, tačiau tam neigiamos įtakos tikrai galėjo turėti peršalimas ir kitos ligos, privertusios nemažą dalį dalyvių paskutinėmis savaitėmis praleisti po kelias treniruotes. Nepaisant to, vertinant sportinį progresą ir treniruočių pobūdį – tai regionas padaręs tikrai nemenką įdirbį bei gerąja prasme privertęs bent keletą dalyvių tęsti sportą ir toliau savarankiškai (R.M.; I. B.; N.G.)
Sporto medicinos konsultantas
Simonas Utkus
Telefonas: +370 698 83 944
El. paštas: simonas.utkus@mf.stud.vu.lt
