Šioje žiedinėje savivaldybėje dalyvių grupė yra mišri, sudaryta iš pačiame Vilniuje ir jo rajone gyvenančių, tačiau mieste dirbančių moterų. Pastarosios nurodo, kad darbo dienomis pirmoje dienos pusėje vykstančias treniruotes joms patogiau lankyti laiko planavimo požiūriu. 

Vertinant dalyvių būklę, pastebėta teigiama koreliacija tarp jaunesnio dalyvių amžiaus ir mažesnio skausmingumo kelių, klubų, juosmens srityse.

Vilniečių KMI – taip pat vienas žemiausių tarp projekte dalyvaujančių rajonų: vidurkis siekia 24,94.

Stabilumo testų rezultatai, palyginti su kitais rajonais, sąlyginai geri.

Mažiausias asmeninis nuotaikos įvertis – 5: pagal HAD skalę, tai vertintina kaip lengva nerimo simptomatika.

Viena dalyvė anamnezėje išskyrė gerybinio auglio šalinimo operaciją. Dar vienai įtartas vadinamasis „Frozen shoulder“ sindromas – ji nukreipta pakartotinei ortopedo-traumatologo konsultacijai dėl tolimesnio gydymo. Pastebėtas mažesnis vaistų vartojimas, tačiau nustatyta gretutinių patologijų. Tai sukelia papildomų iššūkių, bandant suderinti skirtingo pajėgumo ir amžiaus dalyvių treniruočių intensyvumą, todėl su trenere aptartas treniruočių formatas.

Visaginiečių skundai dėl sveikatos per daug neišsiskiria iš bendro fono: kaip ir kitur, dažniausiai nurodomi juosmens, kelių zonos skausmai. Keletui dalyvių skausmas prasidėjęs neseniai. Konsultacijos metu išsamiai apklausta, kaip nutiko trauma, nurodytos ūmaus skausmo malšinimo priemonės.

KMI vidurkis Visagine kiek viršija normą – 26,97.

Mažiausias asmeninis nuotaikos įvertis – 6, nors pagal HAD skalę nei šios konkrečios, nei kitų tirtų moterų rezultatai neatitinka sunkios simptomatikos. Iš visų apžiūrėtųjų lengva nerimo simptomatika nustatyta tik keletui dalyvių.

Didžiausias konsultacijos metu išmatuotas kraujospūdis siekė 160/86 mmHg (1 dalyvė). Moteris paprašyta dažniau sekti kraujospūdį, pasitikslinti su šeimos gydytoju dėl skiriamo gydymo.

Šlapimo nelaikymu taip pat skundėsi tik viena dalyvė.

Stabilumo rezultatai nudžiugino – pagal įverčius susižeidimo rizika atliekant pratimus ant minibatuto nedidelė. Daugelio stabilumo rezultatai įvairuoja nuo vidutiniškų iki gerų. 

Kelios zarasiškės į projekto treniruotes užsirašė jausdamos ūmų kelių ir apatinės nugaros dalies skausmą. Įvertinta galima tolimesnio uždegimo rizika, judesiai apatinėse galūnėse, skausmingumas lankstant, palpuojant sąnarius, paaiškintos reabilitacinės priemonės, kaip reiktų toliau elgtis, norint dar labiau sau nepakenkti. 

Taip pat apžiūrėta pora dalyvių, turinčių atitinkamai judesių apribojimus po krūtų onkologinės ligos operacinio gydymo ir išreikštos stuburo kanalo stenozės. Įvertintos aktyvios judesių amplitudės, paaiškinti galimi apribojimai sportuojant, tolimesnio medicininio sekimo svarba.

Atlikus KMI vertinimą, mažiausias įvertis siekė 21,34, o didžiausias – 30,98.

Vertindamos patiriamą šlapimo nelaikymą dešimtbalėje sistemoje, kelios dalyvės problemą įvertino 4 balais.

Rufjė testas pasirodė naudingas, vertinant rečiau sportuojančių moterų atsigavimą po fizinio krūvio. Pastebėtas ir +4 d./min įvertis.

Pagal HAD skalę vyrauja normali psichoemocinė būklė, tik kelioms dalyvėms pasireiškia lengvi nerimo simptomai. Mažiausias asmeninis nuotaikos įvertis – 5, t. y. šiai dalyvei būdingi vidutinio sunkumo nerimo simptomai.  

Tarp vartojamų medikamentų vyrauja antihipertenziniai vaistai, taip pat tiroksinas, metforminas, kontraceptinės priemonės.

Atlikti testai parodė, kad visų dalyvių stabilumas patenkinamas treniruotėms toliau tęsti.

Atliekant Ukmergės dalyvių apžiūrą, pastebėti pirmieji Covid-19 ligos sukelti nepageidaujami reiškiniai:  viena dalyvė skundėsi silpnumu, ne visišku atsistatymu po ligos praėjus daugiau nei keliems mėnesiams. Nepaisant to, tinkamai pasirinktas individualus krūvis treniruočių metu jos per daug nevargina.

Vienai dalyvei tęsti minibatutų treniruočių nerekomenduota. Kaip santykinė kontraindikacija įvertintas po kelių treniruočių išryškėjęs nuolatinis galvos svaigimas. Po konsultacijos su projekto specialistu, dalyvė pakartotinai tarėsi su savo šeimos gydytoja ir galiausiai apsisprendė mankštas tęsti individualiai namuose.

Tarp ryškesnių sveikatos problemų paminėtinas virusinis hepatitas (1 dalyvė), smegenų aneurizma (1 dalyvė), meniskų siuvimo operacija (1 dalyvė).

KMI įverčiai labai varijuojantys – nuo 19,53 iki 31,60.

Vertindamos patiriamus šlapimo nelaikymo simptomus dešimtbalėje sistemoje, dauguma nurodė 0 ir tik kelios dalyvės problemai skyrė 1, 2, 7 balus. 

Vertinant stabilumą, gauti patenkinami visų dalyvių įverčiai, t. y. joms leista toliau tęsti treniruotes.

Didesnių sveikatos nusiskundimų neturi ir Kauno rajono moterys. Visų dalyvių KMI įverčiai siekė iki 30, o mažiausias KMI – 19,9.

Šlapimo nelaikymu skundėsi 5 dalyvės – jos dešimtbalėje sistemoje situaciją įvertino balais nuo 1 iki 3.

Daugelis patiriamus nuotaikos svyravimus vertino 7-8 balais, tačiau kelios dalyvės HAD skalėje surinko 12-17 balų.

Didžiausias pulsas ramybės būsenoje siekė 104 d./min, o mažiausias – tik 58 d./min. Aukščiausias užfiksuotas AKS – 177/133 mmHg, bet dalyvė nurodė vartojanti spaudimą mažinančius vaistus ir reguliariai besilankanti pas kardiologą, todėl treniruotės jai nėra kontraindikuotinos.

Rufjė testo rezultatai – vidutiniškai geri: atsistatymas svyruoja nuo –1 iki +2 d./min.

Prasčiausias pusiausvyros testų įvertis siekė 11-20 %, o geriausias – atitinkamai 84% ir 78%.

Tik viena dalyvė nurodė nuolat vartojanti gydytojo paskirtus medikamentus. Likusios didesnių skundų dėl sveikatos neturi. Tos, kurios skundėsi konkrečiais skausmais, buvo supažindintos su korekcinių pratimų programomis.

Kauniečių KMI indeksas – normalus, tik 1 dalyvės jis siekia 30,14. Pats mažiausias fiksuotas KMI įvertis – 18,8.

8 dalyvės skundžiasi šlapimo nelaikymu – aukščiausias gautas balas buvo 8 iš 10.

Pildydamos HAD nerimo skalę, 5 projekto dalyvės surinko daugiau kaip 11 balų, o tai rodo vidutinio sunkumo nerimą.

Dvi dalyvės pasižymėjo aukštu pulsu ramybės būsenoje: jis atitinkamai siekė 99 ir 94 d./min. Vertinant AKS, kauniečių rodikliai – vidutiniai; nebuvo nė vieno itin aukšto AKS atvejo.

Rufjė testo rezultatai siekia nuo -1 iki +6, t. y. širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumas itin įvairuoja.

Galima pasidžiaugti, kad Kauno mieste nustatyti patys aukščiausi pusiausvyros testavimų rezultatai: dvi dalyvės pasiekė net 99 % ir 89%.

8 dalyvės skundėsi sirgusios sinusitu ir bronchitu/plaučių uždegimu. Jos apmokintos, kaip taisyklingai atlikti kvėpavimo sistemos stiprinimo pratimus.

Viena dalyvė nurodė vartojanti vaistus skydliaukės veiklai reguliuoti.

Kazlų Rūdos dalyvės pasižymėjo itin aukštais pusiausvyros testavimų rezultatais – daugumos dalyvių procentiniai rodikliai buvo vidutiniai arba aukšti. Tiesa, vienai dalyvei pavyko surinkti tik 2%, todėl buvo skirti pusiausvyrą gerinantys pratimų rinkiniai.

Aukščiausias fiksuotas KMI įvertis – 31,11, o žemiausias – 19,14.

Šlapimo nelaikymu skundžiasi 9 dalyvės – jos savo būklę dešimtbalėje skalėje įvertino nuo 1 iki 8.

4 dalyvės pažymėjo nuotaiką vertinančios 7 balais. Visos likusios tvirtino, kad jų nuotaika puiki, tačiau HAD skalėje surinko 12 balų, kas rodo vidutinio sunkumo nerimą.

Aukščiausias pulsas ramybės būsenoje buvo 85 d./min, o žemiausias – 57 d./min. Aukščiausias AKS buvo 166/91 mmHg, o žemiausias – 117/76 mmHg. Aukštu AKS skundžiasi 4 dalyvės, tačiau jos pažymėjo, kad būklė yra kontroliuojama ir išklausė rekomendacijas, kaip reikėtų elgtis, jog AKS mažėtų.

4 projekto dalyvės skundžiasi sinusitu, o 5 dalyvės praeityje sirgo plaučių uždegimu ar bronchitu. Viena dalyvė pažymėjo serganti epilepsija ir su savimi visada turi specialių medikamentų. Su situacija supažindinta grupės trenerė.

Rufjė testo rezultatai buvo geri: dauguma dalyvių pasižymi ypač puikia ištverme ir greitu atsistatymu po fizinio krūvio.

Veiveriuose (Prienų raj.) minibatutų treniruotes nusprendusios lankyti dalyvės pasižymėjo aukštu KMI, rodančiu viršsvorį ar nutukimą: 35,3; 35; 32,4; 32,3; 32,2; 32; 31,9; 31,4; 31,3.

Taip pat vyravo aukšti HAD skalės balai, signalizuojantys apie vidutinio arba didelio sunkumo nerimo ar depresijos simptomus: 22; 22; 17; 16; 12 ;12.

Net 14 moterų skundėsi šlapimo nelaikymu – pažymėtas didžiausias šlapimo nelaikymo balas siekė 9 iš 10.

Aukščiausias pulsas ramybės būsenoje buvo 107 d./min, o žemiausias – 64 d./min. Keletas dalyvių skundėsi aukštu AKS: 153/99 mmHg ir 152/93 mmHg, o žemiausias užfiksuotas rodmuo siekė 118/59 mmHg.

Prasčiausi konsultuotų moterų Rufjė testo rezultatai siekė +4 d./min, o geriausi – -7 d./min ir -6 d./min.

Geriausi pusiausvyros rezultatai gauti atliekant kairės ir dešinės kojų testus – viena moteris surinko net 88% ir 90%. Prasčiausias „ovalo“ rezultatas siekė 15%. Keletas projekto dalyvių vartoja medikamentus nuo bronchinės astmos, viena – inhibitorius ir turi piktybinių auglių. Po 6 dalyves pažymėjo sergančios inkstų ligomis, sinusitu, bronchitu. Joms suteiktos rekomendacijos, kaip atlikti stiprinamuosius kvėpavimo sistemos pratimus ir kaip taisyklingai kvėpuoti fizinio krūvio metu.

Panevėžietės pasirodė ypač motyvuotos ir siekiančios užsibrėžtų tikslų. Bendra sveikatos būklė – vidutinė, aiškiai vyraujančių neatitikimų normoms nebuvo.

Vertinant kūno masės indeksą (KMI), didžiausias rodiklis siekė 34,6, o mažiausias – 17,65.

Vertinant šlapimo nelaikymą pagal 10 balų sistemą, 5 dalyvės nurodė balus nuo 4 iki 8. Dauguma dalyvių džiaugėsi gera nuotaika, tačiau buvo ir tokių, kurios savo nuotaiką įsivertino 7-8 balais. Viena dalyvė HAD nerimo skalėje surinko 17 balų iš 21 – tai vertinama kaip sunkūs nerimo arba depresijos simptomai.

Didžiausias pulsas ramybės būsenoje siekė 107 d./min, o žemiausias – 58 d./min. Aukščiausias AKS buvo 161/117 mmHg, o žemiausias – 99/73 mmHg. Viena dalyvė pažymėjo, jog vartoja medikamentus nuo aukšto AKS, bet sveikata nusiskundimų neturi.

Taikant Rufjė testą, fiksuotas geriausias atsistatymas siekė -5 d./min, o prasčiausias – +8 d/min.

Geriausias pusiausvyros rezultatas stovint ant dešinės kojos – 81%, prasčiausias stovint ant kairės – tik 4% ir 7%. Stebimas aiškus visų dalyvių kairės kojos pusiausvyros nestabilumas.

7 ant minibatutų sportuoti nusiteikusios moterys pažymėjo, kad skundžiasi sąnarių ar nugaros skausmais. Joms buvo parodyti raumenų ar sąnarių stabilizatorių stiprinimo pratimai bei duotos specialios rekomendacijos dėl įtvarų dėvėjimo, šaldančių tepalų naudojimo po treniruotės.

Panevėžio miesto dalyvės jokių didesnių nusiskundimų sveikata neišsakė, visos džiaugėsi pagerėjusia tiek fizine, tiek emocine sveikata.

Tik 3 moterys (10%) tesiskundė sąnarių ar nugaros skausmais – priminsime, kad pirmosios patikros metu tokių buvo net 7. Net ir tos, kurioms skausmai išliko, vieningai pritarė, jog skausmas nebe toks intensyvus ir užeina rečiau.

Įvertinus kūno pusiausvyros pokyčius galima teigti, kad sumažėjo atotrūkis tarp lyderių ir kūno balansą menkiau išvysčiusių dalyvių. Vertinant rezultatus vyravo vidutiniai ir aukštesni balai, o daugiau kaip 80 % vertinimą bent vienoje rungtyje gavo net 11 dalyvių (37%).

Pastebimai sumažėjo šlapimo nelaikymo atvejų: tik 3 dalyvės (10%) pažymėjo, kad ši problema tebevargina, bet jau mažiau.

Dauguma dalyvių džiaugėsi smarkiai pagerėjusia nuotaika ir HAD nerimo skalėje nesurinko didelio balų skaičiaus – tai rodo normalų nerimo lygį.

Nė viena moteris neperžengė ŠSD 100 dūžių per minutę ribos ramybės būsenoje, tačiau 3 (10%) vis dar turi pirmo laipsnio arterinę hipertenziją.

Galima pasidžiaugti, kad daugumos Rufjė testo atsistatymo rezultatai buvo vertinami labai gerai arba gerai ir nebuvo nė vieno labai blogai rezultato. Viena dalyvė pažymėjo vis dar vartojanti medikamentus, bet sveikata pagerėjusi.

Veiveriuose (Prienų raj.) dalyvės pasižymėjo visais požiūriais didžiausiais  rodikliais: aukščiausias pulsas ramybėje (111d./min.), net 7 (23%) buvo nustatyta I laipsnio hipertenzija, 8 (27%) dalyvių KMI rodė viršsvorį ar nutukimą, tačiau pastarieji skaičiai buvo mažesni, nei atliekant pirmąją apžiūrą.

Galima pasidžiaugti, kad nerimo ir depresijos būsenų gerokai sumažėjo ir teliko vos kelios moterys, kurių rodikliai neatitiko normalaus nerimo ir nuotaikos kriterijų. Aukščiausi HAD skalėje surinkti balai tesiekė 11 taškų – priminsime, kad pirmos konsultacijos metu vyravo 22; 22; 17; 16; 12 ;12. Visos dalyvės vieningai tvirtino, kad jaučiamas ženklus nuotaikos pagerėjimas ir kūno tvirtumas.

Iš 14 moterų teliko 6 (nuo 47% sumažėjo iki 20%), kurios skundėsi šlapimo nelaikymu. Didžiausias pažymėtas šlapimo nelaikymo balas – 5.

Ženkliai pagerėjo Rufje testo rezultatai. Dauguma projekto dalyvių džiaugėsi pagerėjusia ištverme ir tolerancija fiziniam krūviui. Didžiausias pokytis matyti pusiausvyros testavimuose, nes bent vienoje rungtyje net 68% dalyvių surinko daugiau nei 70 balų iš 100 galimų.

Kazlų Rūdos dalyvės pasižymėjo itin pagerėjusiais nerimo ir depresijos vertinimo pagal HAD skalę rodikliais. Jos taip pat išlaikė itin aukštus pusiausvyros testavimų rezultatus.

Dauguma moterų sugebėjo pagerinti anksčiau rodytus ir taip gerus rezultatus – tai liudija, kad jų gilieji raumenys itin gerai ištreniruoti. Manytina, kad tam turi įtakos ir parenkami pratimų ant minibatuto rinkiniai, ir ilgalaikės investicijos į vietos moterų sveikatinimą, nes „Geros nuotaikos SFA“ bandomasis projektas 2021 m. vyko būtent Kazlų Rūdoje. Taigi, antrus metus fiziškai aktyviai gyvenančių moterų rezultatai kalba patys už save.   

Viena dalyvė džiaugėsi, kad judėjimą pavyko suderinti su sveikesne mityba ir dėl to be itin didelių pastangų nukrito net 5 kg viršsvorio.

Iš 45% dalyvių, kurios anksčiau skundėsi šlapimo nelaikymu, dabar liko vos 25% – tai rodo net 20% pagerėjusią savijautą. Darytina prielaida, kad į minibatutų treniruotes organiškai įtraukiami Kėgelio pratimai efektyviai stiprina dubens dugno raumenis.

Visos projekto dalyvės pasižymėjo puikiu ŠSD ramybės būsenoje. 4 moterys nurodė, kad skundžiasi padidėjusiu AKS.

Daugumos dalyvių Rufje testo rezultatai buvo įvertinti kaip labai geri. Visos dalyvės savo toleranciją fiziniam krūviui nurodė kaip pagerėjusią, kūną – sutvirtėjusį ir džiaugėsi ženkliai pasitaisiusia nuotaika.

Kauno rajono dalyvės kaip ir pirmąjį kartą neturėjo didesnių nusiskundimų. Nė vienos KMI nebuvo itin didelis, tik 3 pažymėjo minimaliai nelaikančios šlapimo (bendras rodiklis pagerėjo 10%). Atkreipėme dėmesį, kad nerimo ir depresijos skalėje kaunietės surinko žymiai mažiau balų – tai rodo gerėjančią emocinę būklę.

Nė vienos dalyvės ŠSD nebuvo didesnis kaip 100 (d./min). 3 dalyvės nurodė besiskundžiančios padidėjusiu AKS, tačiau vos viena iš jų vartoja vaistus – kitos patvirtino žinančios, kokių atsargumo priemonių reikia laikytis užsiimant fizine veikla.

Rufjė testo rezultatai buvo itin geri, daugumos ŠKS atsistatymas ir treniruotumas įvertintas kaip labai gerai arba gerai.

Atliekant pusiausvyros testus, daugumos dalyvių vertinimas siekė apie 65 balus – tai rodo, kad šis rodiklis pagerėjo net 32%. Ypač džiugina matomas kairės ir dešinės pusių suvienodėjimas, reiškiantis, kad atliekant pratimus ant nestabilaus minibatutų pagrindo, ženkliai gerėja kūno pusiausvyra.

Kauno miesto sportininkės pasižymėjo itin gerais rezultatais visose srityse: labai gera ŠKS tolerancija fiziniam krūviui, nebuvo aukšto ŠSD ramybėje ir net 8 dalyvės nors viename pusiausvyros testavime surinko daugiau nei 90 balų iš 100 – tai yra visų regionų rekordas!

Vietoje 8 dalyvių, per pirmąją patikrą pažymėjusių, kad skundžiasi šlapimo nelaikymu, dabar šią bėdą nurodė tik 4 – tai rodo būklės pagerėjimą net 50 %.

Vyravo pakankamai žemi HAD nerimo skalės balai, tad galima pasidžiaugti, jog dauguma dalyvių džiaugiasi pakilia nuotaika, ypač po treniruočių.

Susivienodino Rufjė testo rezultatai: matomas mažesnis atotrūkis tarp geriau ir prasčiau atsistatančiųjų, todėl galima teigti, kad stipresnės dalyvės sugebėjo išlaikyti fizinę formą, o silpnesnės per šį laikotarpį jas pasivijo ir pagerino savo širdies-kraujagyslių sistemos būklę.

Ukmergės dalyvės akivaizdžiai mažiau skundžiasi skausmais: iš 15-os, jautusių skausmą, net 11-ai (73,34%) skausmas reikšmingai sumažėjo. Vidutiniškai stebėtas apie 3,5 balo siekiantis skausmo sumažėjimas, vertinant dešimtbalėje skausmo skalėje nuo 0 iki 10-ties. Prie to prisidėjo ne tik tinkamai pritaikytos mūsų trenerių treniruotės, bet ir individualiai parodyti pratimai, kuriuos dalyvės atsargiai atliko namuose.

Dalyvei, kuri po Covid-19 ligos skundėsi išaugusiu silpnumu, bendru nuovargiu, fizinis aktyvumas buvo itin į naudą: pastebėtas geresnis atsigavimas, mažesnis pulso dažnis ramybės būsenoje.

Geresni atsistatymo rodikliai, mažesnis pulsas ramybės būsenoje pastebėtas ir dar 45% dalyvių. Su tuo galime sieti ir nuotaikos pagerėjimą, kuris, dalyvių žodžiais tariant, lydėjo didžiąją projekto dalį. 86% dalyvių stebėti nors ir nedaug, bet geresni nuotaikų įverčiai. Nors jie ne visai tiesiogiai koreliuoja su vidutiniškais rodikliais, gautais pildant HAD klausimyną, moterys tvirtina pajutusios tiek didesnį energijos antplūdį, tiek ramiau miegančios.

Sveikintina, kad J. V. be didesnių pastangų ar alinančių dietų numetė 6 kg svorio.

Visų dalyvių stabilumas vidutiniškai pagerėjo daugiau kaip 10-20%.  

Teigiamų rezultatų minibatutų treniruotės ir individualūs pratimai davė ir Zarasuose.

Labiausiai gerąja prasme nustebino moteris po krūtų onkologinės ligos operacinio gydymo ir su išreikšta stuburo kanalo stenoze. Ši dalyvė – ne tik viena daugiausiai pažengusių projekte, bet ir tikra geros nuotaikos skleidėja sau bei kitoms moterims. Puikiai asmeniškai prisitaikiusi prie treniruočių, ji ženkliai pagerino savo stabilumą (50% nuo pradinės vertės) bei Rufje testo rezultatus (iš tarpinio tarp blogo ir patenkinamo – į gerą).

68% dalyvių, jautusių skausmą, teigia pajutusios pagerėjimą: skausmas sumažėjo bent 2 balais dešimtbalėje sistemoje nuo 0 iki 10-ties.

HAD klausimyno rodikliai pagerėjo, neliko dalyvių, jaučiančių vidutinio ar didelio laipsnio nerimo bei depresijos simptomus. Dalyvių, sergančių arterine hipertenzija, sistolinis kraujospūdis vidutiniškai sumažėjo tarp 3 ir 5 mmHg.

Pirmiausia labai norsi pasidžiaugti visaginietės G. M. rezultatais, kuri per pirmąjį etapą sugebėjo numesti maždaug 12 kg svorio. Pritaikiusi tiek treniruotes, tiek papildomas pastangas gaminant maistą, ji labai sėkmingai susidorojo su vienu iš savo iškeltų tikslų – sumažinti kūno apimtis.

Beje, Visaginas – vienas iš regionų, kur kilogramai tirpo sėkmingiausiai: vidutiniškai dalyvės numetė apie 1 kg kūno masės. Tai galima sieti ir su sumažėjusiu kelių skausmu (A. L.), ir su pagerėjusia nuotaika bei laikysena. Visgi stabilumas vidutiniškai pagerėjo tik kiek daugiau nei 22 % dalyvių.

Maždaug kas trečia dalyvė teigia pajutusi raumenų sustiprėjimą, padidėjusį kojų raumenų tonusą. Nepaisant to, kad tai buvo vienas tų regionų, kurie buvo labiausiai paveikti Covid-19 ligos, rezultatai akivaizdūs. Dalyvės po izoliacijos sugebėjo greitai grįžti į jau pasiektą fizinę formą.  

Vilniaus miesto ir rajono moterys nuostabiai susitvarkė su paskirtais namų darbais – individualiomis treniruotėmis, skirtomis konkrečioms sveikatos būklėms pagerinti.

Pavyzdžiui, stipriai pagerėjo dalyvės (D.S.) su įtartu „Frozen shoulder“ sindromu situacija: peties judesiai – žasto abdukcija, fleksija, išorinė rotacija – praktiškai atsistatė į pradinį lygį, lyginant su sveikąja ranka.

Dalyvei (I.P.) pakoregavus sportinį krūvį, dingo priekinių blauzdos sričių skausmas, sietas su bėgiojimu.

85% dalyvių pagerėjo stabilumas. Daugiausia, kaip ir galima buvo tikėtis, pagerėjo čiurnų stabilumas, ypač nedominuojančios kojos pusės.

Dalyvių žodžiais tariant, jaučiasi, kad pagerėjo ištvermė treniruočių metu – tai galima patvirtinti ir vertinant Rufje testo rezultatus. Daugumos ŠKS atsistatymas ir treniruotumas įvertintas kaip labai geras arba geras.

Nuotaikų ir HAD klausimyno įverčiai žymiai nesiskyrė nuo pradinių, tačiau tai siejama su ir taip gera situacija pirmosios konsultacijos metu.     

Pirmojo etapo antrasis sveikatos įvertinimas atliktas mišriai 2022 m. sausio mėn. Didesnė dalis dalyvių konsultuotos gyvai. Nepaisant aplinkui tvyrančio intensyvaus neigiamo informacinio lauko ir įvairiausių apribojimų, daugelis dalyvių (73%) teigia, kad nuotaika dėl treniruočių reikšmingai pagerėjo.

Kaip jau buvome minėję, mūsų supratimu, siekiant nuodugniai išsiaiškinti, kokią ilgalaikę psichologinę naudą gali suteikti minibatutų projektas, reikėtų atsižvelgti į daug neigiamų faktorių ir tyrimus kartoti ne pandemijos metu. Taip pat norime pasidžiaugti, kad pirmasis etapas praėjo be traumų sportuojant. Bendrai vertindami, galime drąsiai pasakyti, kad „Geros nuotaikos SFA“ atidarėme gan stipriai, tad kitų etapų dalyvėms tikrai reiks pasistengti, norint parodyti dar geresnius rezultatus. 

Parengė sporto medicinos konsultantai Rūta Brazdžionytė ir Simonas Utkus

Projekto II etapo dalyvių sveikatos būklės įvertinimas Vilniuje, Ukmergėje, Visagine, Zarasuose, Veiveriuose (Prienų r.), Panevėžyje, Kazlų Rūdoje, Kauno mieste ir rajone sėkmingai atliktas gyvai, o Klaipėdos regione konsultacijos suteiktos mišriai. Konsultacijos vyko 2022 m. balandžio–birželio ir rugsėjo–spalio mėnesiais.

Visuose regionuose stebimas labai ryškus dalyvių fizinės būklės progresas ir lyginant su ankstesniais etapais – labai didelė motyvacija sportuoti ir siekti užsibrėžtų tikslų.

Trenerės džiaugėsi, jog sunkinant treniruočių programas, moterys puikiai su tuo susitvarko ir dar papildomai stengiasi nueiti kuo didesnį žingsnių kiekį. Galbūt todėl pagerėjo ir Rufje testo rezultatai bei sumažėjo AKS rodmenys. Taip pat fiksuotas didžiosios dalies dalyvių kūno masės indekso (KMI) mažėjimas.

Pirminės konsultacijos metu dalis moterų kaip vieną iš pagrindinių tikslų nurodė norą numesti svorio bei sutvirtinti kūną. Panašu, kad didžioji dalis šį tikslą pasiekė. Galbūt pakilią nuotaiką ir išskirtinai didelę motyvaciją fiziniam aktyvumui galima sieti su šiltuoju metu sezonu, kas dar papildomai motyvuoja siekti išsvajoto sveiko, tvirto, dailaus kūno bei pagerinti emocinę būklę.

Kad ir kaip būtų, įpusėjus minibatutų projektui užtikrintai galima teigti, jog Geros nuotaikos SFA – tai fizinė, emocinė ir socialinė moterų gerovė.

Visuose regionuose stebimas labai ryškus dalyvių fizinės būklės progresas ir lyginant su ankstesniais etapais – labai didelė motyvacija sportuoti ir siekti užsibrėžtų tikslų.

Pildant Geros nuotaikos SFA dalyvės anketą gauti duomenys buvo analizuojami ir lyginami su pirmosios konsultacijos rezultatais. Projekto dalyvės pildė HAD skalę (angl. Hospital Anxiety and Depression scale), pateikė savo sveikatos būklės anamnezę bei nurodė pagrindinius sveikatos būklės nusiskundimus.

Skausmas vertintas pasitelkiant VAS (visual analog scale). Taip pat buvo matuojamas arterinis kraujo spaudimas, atliekamas Rufje testas (matuojamas ŠSD ramybėje, daroma 30 pritūpimų bei vėl stebimas ŠSD atsistatymas po taikyto fizinio krūvio), siekiant įvertinti širdies-kraujagyslių sistemos darbingumą bei treniruotumą.

Analizuojant antrojo etapo galutinius nerimo ir depresijos skalės HAD rezultatus pastebėta, kad dalyvių psichoemocinė būklė yra ženkliai geresnė nei prieš tai – nuotaika normalizavosi arba pagerėjo. Galima teigti, kad sustiprėjo dalyvių širdies-kraujagyslių sistema, nes buvo stebimi geresni tiek Rufje testo rezultatai, tiek žemesni AKS rodmenys.

Lyginant su pirminėmis konsultacijomis, beveik nebuvo paminėta pokovidinė būklė, kuomet jaučiamas silpnumas ir ištvermės trūkumas.

Naujų lėtinių ligų fiksuota nebuvo, o klausiant apie sveikatos nusiskundimus, mažiau dalyvių nurodė judamojo aparato problemas, tokias kaip juosmeninės dalies skausmai, kelių nestabilumas ir skausmingumas, čiurnų traumos, peties ankštumas.

Taip pat, lyginant su pirminėmis konsultacijomis, beveik nebuvo paminėta pokovidinė būklė, kuomet jaučiamas silpnumas ir ištvermės trūkumas. Veikiau priešingai – dauguma sportininkių džiaugėsi pagerėjusia ištverme, žemesniu pulsu treniruočių metu bei geresne tolerancija fiziniam krūviui.

Didžiausio dėmesio bei intrigos sulaukė kūno pusiausvyros testavimai, kuomet vertinama minibatutų užsiėmimų įtaka giliųjų raumenų stiprėjimui. Atliekant profesionalius dr. Wolff  pusiausvyros testavimus Balance-check vos keletas moterų nepagerino savo ankstesnių rezultatų. Dauguma džiaugėsi pagerėjusiais priekinių–galinių raumenų grupių, kairės–dešinės pusių, tarpraumeninės koordinacijos, kairės ir dešinės kojų pusiausvyros įvertinimais.

Parengė sporto medicinos konsultantai Rūta Brazdžionytė ir Simonas Utkus.

Panevėžio miesto sportininkės pasirodė ypač motyvuotos ir siekiančios užsibrėžtų tikslų. Bendra sveikatos būklė labai gera, nebuvo aiškiai vyraujančių normų neatitikimų.

Vertinant KMI, didžiausias indeksas, siekęs 33,5, nukrito iki 32,8. Vertinant šlapimo nelaikymą, tik 4 dalyvės pažymėjo, jog skundžiasi šia problema. Jų teigimu, vienai iš jų ši problema gerokai sumažėjo.

Dauguma dalyvių džiaugėsi ženkliai pagerėjusia nuotaika ir geresniais HAD skalės rezultatais. Didžiausias pulsas ramybėje buvo 100 d/min. ir sumažėjo iki 95 d/min, o aukščiausias AKS buvo 150/110 mmHg ir nukrito iki 148/108 mmHg.

Taikant Rufje testą, geriausiu atsistatymu pasižymėjo ¾ grupės narių. Geriausias pusiausvyros rezultatas buvo stovint ant kairės kojos 94 % (pagerėjęs nuo 81 %). Vos 4 sportininkės pažymėjo, kad skundžiasi sąnarių ar nugaros skausmais, bet ir jie nebe tokie stiprūs.

Prienų rajono Veiverių miestelio moterys džiaugėsi komandiškai besilaikančios specialaus mitybos plano ir žaliųjų kokteilių vartojimo. Taip pat sumažėjo jų KMI indeksas, o tai savaime atsispindėjo ir visuose kituose matavimuose: geresni Rufje testo rezultatai, sumažėjęs AKS bei pulsas. Vyravo ir geresni HAD skalės balai, fiksuota pakilesnė nuotaika nei pirminėse konsultacijose.

14 moterų, kurios prieš tai skundėsi šlapimo nelaikymu ir buvo jį įvertinusios aukštais 9 balais, jį sumažino iki 5–8 balų.

Aukščiausias pulsas ramybės būsenoje buvo 105 ir sumažėjo iki 102 (d/min.), o aukščiausias AKS siekė 151/96 mmHg.

Prasčiausią Rufje testo rezultatą parodžiusios sportininkės jį pagerino nuo +4 d/min iki 0–+2. Beveik visos dalyvės pagerino savo asmeninius pusiausvyros rezultatus. Grupės rekordas išliko tos pačios dalyvės kraityje, tačiau ir ji dešinės kojos rezultatą pagerino nuo 90 % iki 98 %.

Lėtinės ligos bei vartojami medikamentai nesikeitė: keletas moterų vartoja medikamentus nuo bronchinės astmos, viena – inhibitorius ir turi piktybinių auglių. 6 dalyvės pažymėjo sergančios inkstų ir kvėpavimo takų ligomis (sinusitu, bronchitu). Joms buvo skirtos rekomendacijos, kaip atlikti stiprinančius kvėpavimo sistemos pratimus ir kaip taisyklingai kvėpuoti krūvio metu.

Kazlų Rūdos dalyvės, tiek pirmosios, tiek ir antrosios konsultacijos metu pasižymėjo itin aukštais pusiausvyros testavimų balais, dauguma jų pademonstravo aukštus rodiklius.

Dalyvės džiaugėsi sumažėjusiu KMI indeksu – jo vidurkis krito nuo 31 iki 30,2.

Aukščiausias pulsas ramybės būsenoje pakito nuo 81 iki 78 (d/min.), ir tik 2 dalyvės pirminės konsultacijos metu pažymėjo aukštas AKS vertes – 156/98 mmHg bei 155/90 mmHg. Dalyvės pažymėjo, jog AKS yra kontroliuojamas ir išklausė rekomendacijas kaip reikėtų elgtis, kad jis mažėtų. Iki antrosios konsultacijos vienai jų pavyko kraujospūdį sumažinti iki 152/95 mmHg (nuo 156/98 mmHg).

Rufje testo rezultatai buvo geri, dauguma dalyvių pasižymėjo ypač puikia ištverme ir puikiu atsistatymu.

Šlapimo nelaikymu pirminės konsultacijos metu skundėsi 9 dalyvės, tačiau 8 siekęs didžiausias balas sumažėjo iki 7.

Daugelis tvirtino, kad jų nuotaika dinamikoje ženkliai pagerėjo ir  HAD klausimyne stebėti 20 procentų mažesni balai. Viena dalyvė pažymėjo serganti epilepsija ir turinti specialius medikamentus prie savęs; su situacija supažindintas grupės treneris ir projekto vykdančioji trenerė.

Kauno rajono dalyvės neturėjo didesnių sveikatos nusiskundimų. Visų dalyvių KMI tarp apsilankymų išliko toks pat ir neperkopė 30 ribos.

Šlapimo nelaikymu skundėsi 5 dalyvės, jos situaciją įvertino nuo 1 iki 3 balų. Antrosios konsultacijos metu nusiskundimų dėl šlapimo nelaikymo turėjo jau tik 4 moterys, t. y. viena mažiau.

Daugelis nuotaikos svyravimus įvertino 8–9 balais (lyginant su 7 pradžioje) ir beveik visos dalyvės HAD skalėje surinko mažesnius balus.

Didžiausias ramybės pulsas nuo 93 nukrito iki 92 (d/min). Aukščiausias AKS buvo 162/112 mmHg, bet dalyvė nurodė vartojanti spaudimą mažinančius vaistus ir reguliariai besilankanti pas kardiologą. Sportui kontraindikacijų neaptikta. Viso etapo metu papildomo pavojaus dalyvei neiškilo, kraujospūdis nukrito per 3/1 mmHg.

Rufje testo rezultatai ženkliai pagerėjo. Pusiausvyros testų aukščiausias rezultatas – 94 % (nuo 88 %).

Kauno miesto sportininkės pasižymėjo geru KMI indeksu ir nė viena neviršijo KMI 30 indekso. Kaip ir anksčiau, 8 dalyvės pažymėjo, kad skundžiasi šlapimo nelaikymu, bet aukščiausias balas sumažėjo nuo 8 iki 7.

Visų rezultatai sutartinai pasižymėjo pagerėjusia nuotaika, HAD rezultatai rodė daugiau optimizmo.

 Dvi dalyvės pasižymėjo aukštu ramybės pulsu, kuris atitinkamai buvo 99 ir 94 (d/min.). Joms pulsą ramybės būsenoje pavyko sumažinti atitinkamai iki 93 ir 90 (d/min). Nebuvo nė vienos dalyvės su itin aukštu AKS. Viena dalyvė nurodė vartojanti vaistus skydliaukės veiklai reguliuoti.

Rufje testo rezultatai svyravo nuo -1 iki +2, o tai rodo pagerėjusį širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą.

Galima pasidžiaugti, kad Kauno mieste buvo patys aukščiausi pusiausvyros testavimų rezultatai – 4 dalyvės pasiekė net 99 %.

Klaipėdos regiono moterų konsultacijos atliktos mišriu būdu. Analizuojant užpildytas dalyvių anketas, neaptikta didesnių nusiskundimų sveikata. Dauguma dalyvių pažymėjo, kad esant sveikatos problemoms, kreipiasi į savo jau turimus specialistus: kineziterapeutus, masažuotojus ar pan.

Klaipėdietės pasižymėjo aukštais visų testų rezultatais: puikiai išvystytu širdies-kraujagyslių sistemos pajėgumu, pakankamai žemu pulsu. Nė viena projekto dalyvė neturėjo aukšto AKS (vidurkis – 128/85 mmHg).

Kalbant apie psichoemocinę būklę, klaipėdiečių pokytis buvo mažiausias iš visų rajonų. Tiek HAD skalės, tiek nuotaikos vertinimas išliko pakankamai geras, tačiau pakito tik minimaliai. Vertinant bendrai, didesnių skundų sveikata nebuvo fiksuota.

Ukmergėje į projektą atvyko dalyvė, kuri dėl Covid-19 ligos buvo gydyta reanimacijoje (patyrė komą). Nors šiuo metu, pačios dalyvės žodžiais tariant, nesijaučia visiškai atsigavusi, įvertinus duomenis, anamnezę ir atsistatymą, leista lankyti minibatutų treniruotes. Neigiamų reiškinių, susijusiu su padidėjusiu fiziniu krūviu ir buvusia liga, dalyvė nepajuto.

Vertinant dalyvių kardiovaskulinę sistemą gauti smarkiai pagerėję rezultatai. Vidutinė AKS vertė nuo 131/91 nukrito iki 128/88 mmHg; pulsas nuo 79 nukrito iki 77 k/min.

Vertinant minibatutų treniruočių poveikį nugaros skausmui, pastebėta  statistiškai reikšminga (p < 0,05) koreliacija tarp testuojamų judesių stabilumo didėjimo ir juntamo nugaros skausmo mažėjimo.

Tarp skundų, kaip įprastai, vyravo apatinės nugaros dalies skausmas. Norint jį sumažinti ir prevenciškai užkirsti kelią traumoms, dalyvėms persiųsti reikalingi juosmens stiprinimo pratimai vaizdo formatu.

Vertinant skausmo įverčius, 70 % dalyvių pastebėtas nežymus pagerėjimas. Dvi dalyvės pranešė, kad apatinės nugaros dalies skausmas suintensyvėjo, todėl rekomenduota ortopedo-traumatologo konsultacija, sumažintas treniruočių intensyvumas, dalyvėms paaiškinta, kaip elgtis treniruočių metu jaučiant nugaros diskomfortą, kokių pratimų vengti. Pastebėta koreliacija tarp testuojamų judesių stabilumo didėjimo ir juntamo nugaros skausmo mažėjimo (p < 0,05, statistiškai reikšminga).

Zarasuose užfiksuotas mažiausias dalyvių, patiriančių tam tikro pobūdžio skausmą, kiekis. Tarp ūmių skausmų – peties ir kelių skausmas; stebėtas nežymus kelių skausmo pagerėjimas (pagal VAS skausmo skalę nuo 4 iki 2 balų dešimtbalėje sistemoje).

Taip pat džiugu matyti, kad Zarasuose pradiniai nuotaikos įverčiai buvo aukščiausi tarp visų regionų – pirminio HAD klausimyno duomenimis, Zarasams atitenka antra vieta. Tai, žinoma, natūraliai sąlygojo ir mažiausią nuotaikos įverčių pokytį (daugiau nei pusei dalyvių nuotaikos įvertis padidėjo 1–1,5 balo).

Zarasuose pradiniai nuotaikos įverčiai buvo aukščiausi tarp visų regionų – pirminio HAD klausimyno duomenimis, Zarasams atitenka antra vieta.

Kalbant apie kardiovaskulinę sistemą, pastebėta, kad didesnė dalis dalyvių turi hipotenziją (žemą kraujo spaudimą). Šioms dalyvėms paaiškinta apie kofeino naudą, pavojus, dozavimą prieš treniruotes ir kasdienybėje.

Vertinant Rufje testavimo dinamiką, pastebėta, kad vidutiniškai rezultatai pagerėjo per –2 d/min. Stabilumo rezultatai – pagerėję 30 %, tačiau tarp dalyvių pasiskirstę labai netolygiai. Keleto dalyvių stabilumo įverčiai išliko nepakitę. Manytina, kad tam galėjo turėti įtakos skirtingas dalyvių pradinis treniruotumas.   

Tarp Visagino miesto dalyvių stebėta daugiausia moterų, kurioms iki antrosios patikros pavyko numesti svorio – iš užsibrėžusiųjų tai padaryti, bent po 1 kg numetė net 45% Geros nuotaikos SFA lankytojų. Tai, žinoma, prisidėjo ir prie sumažėjusio kelių skausmo (pagal VAS kelių skausmas vidutiniškai sumažėjo nuo 6–5 iki 4–3 balų).

Keletas dalyvių nurodė sergančios anemija ir vartojančios geležies preparatus.

Visagine fiksuota daugiausia Geros nuotaikos SFA lankytojų, kurioms iki antrosios patikros pavyko numesti svorio – iš užsibrėžusiųjų tai padaryti, bent po 1 kg numetė net 45% moterų.

Dalyvė V. P. pasiekė geriausią Rufje testavimo įverčių pokytį – jis pašoko per 6 balus.

Šlapimo nelaikymo bėdas išskyrė tik viena dalyvė. Jos teigimu, po kelių mėnesių minibatutų treniruočių, šlapimo nelaikymo epizodų sumažėjo beveik perpus.

Vertinant HAD klausimyną pastebėta, kad pradiniai įverčiai Visagine nežymiai lenkia visus regionus, nors subjektyviai nuotaiką dalyvės įvertino prasčiau nei Zarasuose (tarp dalyvių nestebėta vidutinės ar sunkios nerimo ir depresijos požymių sumos). 

Tarp Vilniaus miesto ir rajono dalyvių stebėti tipiniai, su sėdima gyvensena susiję skausmai. Dalis dalyvių skundėsi kaklo, nugaros, pečių ir riešų skausmu. Nesportavusių anksčiau dalyvių pulsas siekė 85 k/min; AKS – 135/95 mmHg. Po poros mėnesių ši dalis sportininkių priartėjo prie grupės vidurkio: 79 k/min pulso bei 130/90 mmHg kraujospūdžio.

Lyginant su konservatyviai besigydžiusiomis, tarp operuotų dalyvių gauti tokie patys ar net didesni skausmo įverčiai, kurie pirmosios konsultacijos metu siekė iki 6 balus pagal VAS.

Vertinant dalyvių judesių stabilumą, itin pradžiugino, kad visos dalyvės atitiko bent jau minimaliai reikalingą stabilumo įvertį. Tai trenerei leido duoti intensyvesnes, sunkesnes treniruotes, nebijant rizikuoti moterų sveikata. Dalyvėms, suinteresuotoms stiprėti daugiau, parodyti papildomi pratimai priekiniams pilvo raumenims (m. rectus abdominis) ir čiurnos stabilumui lavinti.

Trečiojo etapo dalyvių pirmosios medicininės konsultacijos didžiąja dalimi sėkmingai atliktos gyvai. Išanalizavus ankstesnių etapų konsultacijų efektyvumą, didžiausias dėmesys skirtas individualiems nusiskundimams, arteriniam kraujo spaudimui bei širdies susitraukimų dažniui įvertinti.

Tariantis su trenerėmis dalyvėms buvo parenkama tinkama fizinio krūvio dozė, norint sėkmingai pasiekti aukščiausių rezultatų. Trenerės ir dalyvės buvo supažindintos, koks širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) turėtų būti tiek ramybės, tiek fizinio krūvio metu, kaip moterims individualiai įvertinti savo būklę.

Kiekviena dalyvė pildė bendrąją anketą bei nerimo ir depresijos skalę HAD (angl. Hospital Anxiety and Depression scale), kurios pagrindu galima įvertinti psichoemocinę būklę individualiai. Joje 7 klausimai skirti vertinti depresijos simptomams, 7 – nerimo simptomams. Balų suma nurodo depresijos arba nerimo sunkumo laipsnį nuo normalios nuotaikos iki sunkaus nerimo ar depresijos simptomų.

Taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas širdies susitraukimų dažnio matavimo apmokymams, kad dalyvės pačios galėtų apskaičiuoti savo pulsą, įvertintų atsistatymą po fizinių krūvių, o treniruočių metu galėtų sekti savo savijautą ir individualiai įvertinti, ar krūvis nėra per didelis.

Moterys pažymėjo, kad nors šiltuoju metų laiku buvo aktyvios, aktyviai rinko žingsnius, daugiau sportavo gryname ore, specifinio kūno paruošimo ir ypač išlavintų giliųjų raumenų reikalaujantys batutų užsiėmimai tapo nemažu iššūkiu.

Parengė sporto medicinos konsultantai Rūta Brazdžionytė ir Simonas Utkus.

Panevėžio miesto dalyvės pasirodė ypač motyvuotos ir siekiančios užsibrėžtų tikslų. Bendra sveikatos būklė – labai gera, nebuvo aiškiai vyraujančių neatitikimų normoms. Trečiajame etape nepasitaikė ir moterų, turinčių nutukimą.

Vertinant arterinį kraujo spaudimą (AKS), pulsą ramybėje ir pulso atsistatymą po fizinio krūvio, stebėti labai geri rezultatai, kuriuos tikriausiai galima sieti su tuo, kad moterys į batutų užsiėmimus atvyko po aktyvių sporto pratybų gryname ore.

Taikant Rufje testą, sportiškiausių dalyvių atsistatymas buvo -3 d/min, o prasčiausias atsistatymas įvertintas +4 d/min. Dauguma dalyvių džiaugėsi gera nuotaika: vyravo   9–10 balų vertinimai, o HAD nerimo skalėje nebuvo matyti sunkių nerimo arba depresijos simptomų.

Vertinant pusiausvyrą rezultatai džiugino mažiau. Didžiausiu iššūkiu tapo užduočių atlikimas užsimerkus, tad dalyvės pažadėjo ties tuo padirbėti.

Kaip visuomet buvo dalyvių, kurios  skundėsi sąnarių ar nugaros skausmais. Joms buvo parodyti raumenų ar sąnarių stabilizatorių stiprinimo pratimai bei duotos specialios rekomendacijos.

Palyginus pirminę ir antrinę konsultacijas,  A.K. džiaugėsi sumažėjusia įtampa kaklo srityje, D.S. sumažėjusiu apatinės nugaros skausmu, J. Ž. – ženkliai pagerėjusia pusiausvyra ir geriau atliko balanso testus.

Prienų r. sportininkės neturėjo jokių išskirtinių nusiskundimų ar patirtų traumų. Buvo stebimas padėjęs AKS ir ramybės pulsas, todėl nuspręsta didžiausią dėmesį skirti širdies susitraukimų dažnio skaičiavimo apmokymams bei gautų rezultatų įvertinimui. Dalyvės ramybės būsenoje skaičiavo ŠSD, atliko Rufje testą ir stebėjo, kaip kinta jų ŠSD. Po tokių pratybų daugelis dalyvių jau mokėjo sekti savo pulsą treniruočių metu bei individualiai reguliuoti krūvį, kad galėtų išvengti pervargimo.

Vertinant pusiausvyrą stebėtas ryškus dešinės pusės silpnumas. Daugelis moterų tvirtino, kad atlikti pratimus dešinei pusei buvo ženkliai sunkiau, todėl su trenere sutarta, jog vienpusiai (angl. unilateral) pratimai bus atliekami nuo silpnosios pusės ir tik tada atliekami pratimai stipriajai pusei (kairei).

Palyginus pirminę ir antrinę konsultacijas, G.A. pažymėjo, jog po intensyvaus treniruočių ciklo sumažėjo kūno masės indeksas (KMI), F.S. įvykdė geresnius Rufje rezultatus (atsistatymas pagerėjo 3d/min.) ir daugelis moterų nurodė, jog  sumažėjo apatinės nugaros dalies skausmas.

Kazlų Rūdos dalyvės džiaugėsi puikia nuotaika ir didele motyvacija sportuoti. Konsultacijos buvo atliktos nuotoliniu būdu, skaitant teorinę paskaitą apie teisingus sporto principus. Paskaitos metu paliestos šios temos:

• Pagrindinės raumenų grupės ir kaip pajungti į darbą tingius raumenis;
• Kaip teisingai atlikti pagrindinius raumenų stiprinimo pratimus ir kokių klaidų nedaryti;
• Kas yra kardiotreniruotės ir kokia tokių treniruočių nauda;
• Koks turėtų būti pulso dažnis treniruotės metu.

Pateiktos praktinės pusiausvyros lavinimo metodikos ir suteiktos individualios konsultacijos sveikatos klausimais. Po paskaitų ciklo buvo individualiai atsakyta į visus iškilusius kiekvienos dalyvės klausimus. Dažniausiai buvo teiraujamasi kaip atsistatyti po patirtų traumų ir kokius pratimus atlikti bei ką daryti jei treniruotės metu jaučiamas dusinimas, kaip atsikratyti nereikalingų kilogramų. Įvertinus sportininkių būklę prieš projektą ir po, visos sutartinai akcentavo keletą pokyčių – pagerėjusi koordinacija ir pusiausvyra, bendrai sustiprėjęs raumenynas, sumažėjusi įtampa kakle bei nugaroje, taip pat ženkliai geresnis atsistatymas po fizinio krūvio ir pagerėjusi tolerancija sportui, ką ir įrodė geresni Rufje testo rezultatai dinamikoje.

Kauno rajono sportininkės neturėjo didesnių nusiskundimų. Visų dalyvių AKS neviršijo leistinų normų, o KMI buvo iki 30. Galima pabrėžti, kad Rufje testo rezultatai buvo vidutiniški ar žemesni nei kitų regionų ir atsistatymas svyravo nuo -2 iki +4 d/min. Pusiausvyros testai kaip ir kituose regionuose parodė dešinės pusės silpnumą ir didžiausias uždavinys buvo atlikti testus užmerktomis akimis. Nuotaikai buvo vidutiniškai skiriami 8-10 balų, o HAD skalėje renkami maži balai, kas rodo emocinės būklės stabilumą. Dalyvės buvo apmokytos skaičiuoti ir sekti savo pulsą. Keletas moterų skundėsi apatinės nugaros dalies skausmais, todėl buvo nurodyti pratimų kompleksai, kaip teisingai atlikti raumenų stiprinimą. D.K. ir M.V. pastebėjo ženkliai geresnius rezultatus balanso testų atlikime bei geresnius Rufje testo rezultatus.

Kauno miesto sportininkės pasižymėjo geru KMI indeksu, AKS bei Rufje testo rezultatais. Keletas moterų pažymėjo, jog pratimai ant batutų reikalauja itin didelio dėmesio ir susikaupimo ir pasiguodė, jog ne visuomet viską pavyksta atlikti teisingai, todėl joms buvo rekomenduota papildomai lavinti pusiausvyrą ir parodyti pratimai, kurių pagalba galima pasiekti greitesnį efektyvumą. Kalbant apie ištvermę, buvo pasiūlyta rinkti kuo daugiau žingsnių, norint pagerinti širdies-kraujagyslių sistemos pajėgumą. Viena dalyvė skundėsi klubo ir kelio skausmais, nes buvo po sunkios kojos operacijos ir atliktos reabilitacijos. Dalyvei buvo parodyti raumenų balansą atstatantys bei raiščius stiprinantys pratimai. Taip pat buvo kelios sportininkės, kurios skundėsi vidutiniu šlapimo nelaikymu. G.V. džiaugėsi, jog po intensyvaus batutų sporto sumažėjo KMI bei kelių skausmai, taip pat padidėjo kojų raumenų jėga. R. M. pažymėjo, jog ženkliai sumažėjo nugaros skausmai.

Ukmergės sportininkių tarpe tarp pirmos ir antros konsultacijos stebėtas ryškiausias ūmaus skausmo sumažėjimas. Pirmosios konsultacijos metu stebėtas standartinis skausmo kreivės pasiskirstymas tarp apatinės nugaros dalies, kelių ir pečių juostos raumenų. Po pasidalintų ir asmeniškai namuose atliktų pratimų bei grupinių batutų treniruočių stebėtas skausmo sumažėjimas vidutiniškai 2-3 balais iš dešimties. Dalyvių teigimu lengviau judėti, pagerėjo lankstumas. Tai puikiai koreliuoja ir su pagerėjusios nuotaikos rezultatais, kurie atsispindi HAD skalėje. Dalyvės pirmosios konsultacijos metu pažymėjusios atsakymus, kurių suma aukštesnė nei 11 balų (vidutiniai ir sunkesni simptomai) sugebėjo sumažinti balus iki 8-9. Stabilumo prasme stebėti vidutiniški rezultatai, nežymiai pagerėję beveik visų dalyvių tarpe (didžiausias pokytis dalyvės N. M., kurios stabilumas pagerėjo 29%) . Rufje testo rezultatai pagerėjo vidutiniškai per -2-3 d/min.    

Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono sportininkių tarpe dinamikoje stebėtas vienas geriausių fizinių sustiprėjimų, jėgos prasme. Dalyvės, kurios anksčiau buvo nepratusios sportuoti ir aktyviai nevaikščiojo į sportinius užsiėmimus, antrinės konsultacijos metu sugebėjo parodyti, jog atlikti 20 pakartojimų pritūpimų; kelis atsispaudimus ir keletą pratimų preso raumenims – tikrai įmanoma net ir sportavus tik kelis mėnesius. Keletas dalyvių papildomai konsultuotos dėl patirtų buitinių traumų namuose ar atsinaujinusių lėtinių ligų (spina bifida lėtiniame fone sukelto ūmaus vietinio juosmens minkštųjų audinių uždegimo). Išsprendus su ūminiu traumos periodu iškilusias bėdas, joms pavyko sėkmingai grįžti į sportą be didesnių sunkumų. Pirmosios konsultacijos metu pastebėta, kad tik viena sportininkė turėjo padidintą kraujospūdį (vidurkis 142/85 mmHg), kuris, vertinant antrosios konsultacijos metu, išliko nepakitęs. Kitų sportininkių tarpe sistolinis AKS vidutiniškai nukrito per 2 mmHg. Dalyvė R. S. besiskundusi klubo skausmu teigia, kad fizinio krūvio treniruočių metu pilnai užteko, kad pagerėtų situacija ir taip nebevargintų skausmas. 

Zarasų sportininkių antrinę medicininę apžiūrą neigiamai paveikė susidaręs gausus sirgimas ūminėmis respiratorinėmis infekcijomis. Dėl susidariusios epidemiologinės situacijos dalis dalyvių antrąjį kartą konsultuotos nuotoliniu būdu. Vertinant su pirmąja konsultacija, kliniškai ir HAD testų pagalba, stebėti geriausi nuotaikų įverčiai tarp regionų. Sportininkių teigimu pasirinkimas sportuoti labai padėjo kovoti su žiemą kylančiomis neigiamomis mintimis. Vertinant dinamikoje stebima pagerėjusi atsistatymo funkcija, ŠSD. Rufje testo rezultatai pagerėjo vidutiniškai per -3d/min; ŠSD sumažėjo nuo 74k/min iki 72k/min. Stabilumo rezultatai dalyvavusių antroje konsultacijoje gyvai pagerėjo 25%, tačiau tam neigiamos įtakos tikrai galėjo turėti peršalimas ir kitos ligos, privertusios nemažą dalį dalyvių paskutinėmis savaitėmis praleisti po kelias treniruotes. Nepaisant to, vertinant sportinį progresą ir treniruočių pobūdį – tai regionas padaręs tikrai nemenką įdirbį bei gerąja prasme privertęs bent keletą dalyvių tęsti sportą ir toliau savarankiškai (R.M.; I. B.; N.G.)   

Visagino miesto sportininkių tarpe stebėtas akivaizdus visapusiškas sustiprėjimas. Lyginant pirminę ir antrinę medicinines konsultacijas matomas geresnis stabilumas, vidutiniškai dalyvių tarpe gautas apie 1,5 kg kūno svorio sumažėjimas. Džiugu tai, kad didžioji dalis dalyvių pradėjo sportuoti ne dėl atsiradusio tam tikro somatinio skausmo, bet su intencija daugiau pajudėti, sustiprėti, pagerinti nuotaiką ir ištvermę. Būtent dėl to džiugu, kad visa tai pavyko bent truputi pagerinti kiekvienai dalyvei, išvengiant traumų ar kitų atsiradusių nusiskundimų. Kalbant apie nuotaiką, tai regionas, kurio dalyvių tarpe stebėta tik viena dalyvė su vidutinio sunkumo depresijos simptomais (HAD klausimyne įverčiai dinamikoje sumažėjo 4 balais iki lengvo sunkumo laipsnio). Keletos dalyvių teigimu – dešimtbalėje sistemoje 3 balais pagerėjo šlapimo nelaikymas (ypač treniruočių metu). Stabilumas vidutiniškai pagerėjo tarp 15 ir 22 %, su išimtimi tarp keletos dalyvių, kurios anksčiau treniruodavosi grupinėse treniruotėse su „Kangoo Jumps“ batais. Jų tarpe, esant jau ir taip aukštam pirminiam pusiausvyros testui – 96%, rezultatai pagerėjo tik per 1-2 papildomus procentus.

Klaipėdos dalyvės džiaugėsi puikia nuotaika ir didele motyvacija sportuoti. Konsultacijos buvo atliktos nuotoliniu būdu, skaitant teorinę paskaitą apie teisingus sporto principus. Paskaitos metu paliestos šios temos:

• Pagrindinės raumenų grupės ir kaip pajungti į darbą tingius raumenis;
• Kaip teisingai atlikti pagrindinius raumenų stiprinimo pratimus ir kokių klaidų nedaryti;
• Kas yra kardiotreniruotės ir kokia tokių treniruočių nauda;
• Koks turėtų būti pulso dažnis treniruotės metu.

Pateiktos praktinės pusiausvyros lavinimo metodikos ir suteiktos individualios konsultacijos sveikatos klausimais. Po paskaitų ciklo buvo individualiai atsakyta į visus iškilusius kiekvienos dalyvės klausimus. Dažniausiai buvo teiraujamasi kaip atsistatyti po patirtų traumų ir kokius pratimus atlikti bei ką daryti jei treniruotės metu jaučiamas dusinimas, kaip atsikratyti nereikalingų kilogramų. Įvertinus sportininkių būklę prieš projektą ir po, visos sutartinai akcentavo keletą pokyčių – pagerėjusi koordinacija ir pusiausvyra, bendrai sustiprėjęs raumenynas, sumažėjusi įtampa kakle bei nugaroje, taip pat ženkliai geresnis atsistatymas po fizinio krūvio ir pagerėjusi tolerancija spoirtui, ką ir įrodė geresni Rufje testo rezultatai dinamikoje.