Ukmergės dalyvės akivaizdžiai mažiau skundžiasi skausmais: iš 15-os, jautusių skausmą, net 11-ai (73,34%) skausmas reikšmingai sumažėjo. Vidutiniškai stebėtas apie 3,5 balo siekiantis skausmo sumažėjimas, vertinant dešimtbalėje skausmo skalėje nuo 0 iki 10-ties. Prie to prisidėjo ne tik tinkamai pritaikytos mūsų trenerių treniruotės, bet ir individualiai parodyti pratimai, kuriuos dalyvės atsargiai atliko namuose.

Dalyvei, kuri po Covid-19 ligos skundėsi išaugusiu silpnumu, bendru nuovargiu, fizinis aktyvumas buvo itin į naudą: pastebėtas geresnis atsigavimas, mažesnis pulso dažnis ramybės būsenoje.

Geresni atsistatymo rodikliai, mažesnis pulsas ramybės būsenoje pastebėtas ir dar 45% dalyvių. Su tuo galime sieti ir nuotaikos pagerėjimą, kuris, dalyvių žodžiais tariant, lydėjo didžiąją projekto dalį. 86% dalyvių stebėti nors ir nedaug, bet geresni nuotaikų įverčiai. Nors jie ne visai tiesiogiai koreliuoja su vidutiniškais rodikliais, gautais pildant HAD klausimyną, moterys tvirtina pajutusios tiek didesnį energijos antplūdį, tiek ramiau miegančios.

Sveikintina, kad J. V. be didesnių pastangų ar alinančių dietų numetė 6 kg svorio.

Visų dalyvių stabilumas vidutiniškai pagerėjo daugiau kaip 10-20%.  

Ukmergėje į projektą atvyko dalyvė, kuri dėl Covid-19 ligos buvo gydyta reanimacijoje (patyrė komą). Nors šiuo metu, pačios dalyvės žodžiais tariant, nesijaučia visiškai atsigavusi, įvertinus duomenis, anamnezę ir atsistatymą, leista lankyti minibatutų treniruotes. Neigiamų reiškinių, susijusiu su padidėjusiu fiziniu krūviu ir buvusia liga, dalyvė nepajuto.

Vertinant dalyvių kardiovaskulinę sistemą gauti smarkiai pagerėję rezultatai. Vidutinė AKS vertė nuo 131/91 nukrito iki 128/88 mmHg; pulsas nuo 79 nukrito iki 77 k/min.

Vertinant minibatutų treniruočių poveikį nugaros skausmui, pastebėta  statistiškai reikšminga (p < 0,05) koreliacija tarp testuojamų judesių stabilumo didėjimo ir juntamo nugaros skausmo mažėjimo.

Tarp skundų, kaip įprastai, vyravo apatinės nugaros dalies skausmas. Norint jį sumažinti ir prevenciškai užkirsti kelią traumoms, dalyvėms persiųsti reikalingi juosmens stiprinimo pratimai vaizdo formatu.

Vertinant skausmo įverčius, 70 % dalyvių pastebėtas nežymus pagerėjimas. Dvi dalyvės pranešė, kad apatinės nugaros dalies skausmas suintensyvėjo, todėl rekomenduota ortopedo-traumatologo konsultacija, sumažintas treniruočių intensyvumas, dalyvėms paaiškinta, kaip elgtis treniruočių metu jaučiant nugaros diskomfortą, kokių pratimų vengti. Pastebėta koreliacija tarp testuojamų judesių stabilumo didėjimo ir juntamo nugaros skausmo mažėjimo (p < 0,05, statistiškai reikšminga).

Ukmergės sportininkių tarpe tarp pirmos ir antros konsultacijos stebėtas ryškiausias ūmaus skausmo sumažėjimas. Pirmosios konsultacijos metu stebėtas standartinis skausmo kreivės pasiskirstymas tarp apatinės nugaros dalies, kelių ir pečių juostos raumenų. Po pasidalintų ir asmeniškai namuose atliktų pratimų bei grupinių batutų treniruočių stebėtas skausmo sumažėjimas vidutiniškai 2-3 balais iš dešimties. Dalyvių teigimu lengviau judėti, pagerėjo lankstumas. Tai puikiai koreliuoja ir su pagerėjusios nuotaikos rezultatais, kurie atsispindi HAD skalėje. Dalyvės pirmosios konsultacijos metu pažymėjusios atsakymus, kurių suma aukštesnė nei 11 balų (vidutiniai ir sunkesni simptomai) sugebėjo sumažinti balus iki 8-9. Stabilumo prasme stebėti vidutiniški rezultatai, nežymiai pagerėję beveik visų dalyvių tarpe (didžiausias pokytis dalyvės N. M., kurios stabilumas pagerėjo 29%) . Rufje testo rezultatai pagerėjo vidutiniškai per -2-3 d/min.